nuleibėti

nuleibė́ti intr. nublogėti: Nuleibė́jo, nublėdo, nusileido, ištižo, nusibaigė, menkoj duonoj būdamas Škn. Nuleibė́jau (nusigyvenau) Varn. Leibė́te nuleibė́jo širdis, t. y. nublogėjo J. \ leibėti; nuleibėti